Filipinai III: Banaue apylinkės, Banaue ir Batad ryžių terasos

Atvykstame į Banaue 

Į Banaue pajudėjome ne itin patogiu autobusu (užtai kaina ne tokia ir maža), todėl išsimiegoti nepavyko. Banaue jau buvome 5 ryto, tačiau autobusui sustojus niekas nieko nesakė, kai kurie žmonės išlipo, kiti liko pamiegoti ilgiau, mes pabuvome iki 6, kuomet jau pradėjo savo paslaugas siūlyti gidai. Vienas vairuotojas pasisiūlė mus nemokamai nuvežti iki nakvynės už 500 pesų, tačiau atvykus, paaiškėjo, kad truputį brangiau, todėl vairuotoji neklausiusi pati apėjau kelis svečių namus ir radome puikią vietą už 400 pesų – net su nuosavu dušu/tualetu ir kambaryje veikiančiu wi-fi (vadinasi „Wonder lodge“). 

Papusryčiauti nuėjome į priešais esantį restoranėlį, kur visiems užsieniečiams stebint susimušė du vietiniai, kurie vienas kitą už gerklės išsivedė peštynes perkelti į gatvę. Muštynės Filipinuose – labai dažnos, nesutarimai ypač atsiranda išgėrus (girdėjau, kad jas išprovokuoti gali ir karaoke išsirinkta ne ta daina – Frank‘o Sinatros „My way“ dainuoti gali tik išrinktieji :), o konfliktas baigiasi ir durtinėm ar šautinėm žaizdom...), būdami Banaue šūksmus gatvėje girdėjome ne vieną kartą. Čia turbūt todėl, kad mėsos labai daug valgo – nors ir turi daug daržovių ir jūros gėrybių, meniu kartais maisto be mėsos ir nerasi...

Banaue miestelis nedidelis, bet garsus į Unesco paveldo sąrašą įtrauktomis ryžių terasomis, esančiomis už kelių kilometrų. Šios terasos pastatytos prieš 2000 metų ifugao genties žmonių, kurios laistomos buvo jų pačių iš bambuko sukonstruota vandens sistema. Taip pat aplinkiniuose kaimeliuose galima išvysti tradicines ifugao trobeles ant kojų.

I diena - Batad kaimelis ryžių terasose

Papusryčiavę sėdome į džipnį ir išvykome į Batad (iki kurio dar reikia paeiti pėsčiomis). Orai kalnų regione neprognozuojami ir pataikėm į debesį, kuris vėliau prasisklaidė ir viską nušvietė saulė. Iš čia planavome pėsčiomis pareiti iki pagrindinio Banaue apžvalgos taško (per dvi dienas), tačiau sutiktas keliautojas parekomendavo geriau nuodugniau pasivaikščioti po Batad, nes čia - gražiausia, yra gražios amfiteatrinės terasos,krioklys... 

Vos atvykus į Banaue jau puolė siūlytis gidai, tačiau jie yra neprivalomi (rekomenduojami), Batad mums taip pat buvo įsiūlyta gidė - geriausioms vietoms parodyti ir reikiamais takais vesti, nes iš kelio išklydę turistai neretai griauna takelius arba trukdo darbams - taupumo sumetimais susiradom daugiau užsieniečių ir ėjom šešiese. Nors būtų ir be gido lengva susiorientuoti (be to mums kaip ir nieko nepapasakojo), tačiau sukurti darbo vietų vietiniams irgi reikia...

 Pakeliui į Batad gerokai įklimpome ir išsivaduoti pavyko po valandėlės.

Na, o dabar pašersiu nuotraukomis...:) Gal ir daug vienodų, bet, kol įspūdžiai nesusitupėję, sunku atrinkti...

 Batad kaimelis iš viršaus 

 

Iki krioklio veda daug laiptelių žemyn, o saulei kepinant prasivaikščiojus po terasas, norisi atsigaivinti... Deja, grįžtant reikia įveikti tuos pačius laiptelius, tik jau stačiai į kalną, po ko vėl reikia krioklio :)

Terasų tvirtinimo darbai

Šituos sodinti teks pabaigti vėliau.

Mūsų vedlė.

 Tradiciniai Ifugao genties namukai

Tą pačią dieną grįžome atgal į Banaue, o kelionės metu susibendravome su Kinijoje gyvenančių ispanų trijule, todėl kartu prie žvakių pavakarieniavome (nes dingo elektra, bet taip - daug jaukiau) bei suplanavome kitą diena keliu nueiti iki pagrindinio Banaue apžvalgos taško ir terasomis grįžti atgal.


II diena: aplink Banaue

Šią dieną labai neskubėjome, nes turėjome marias laiko - ispanai tik vakare išvažiuoja į Manilą, o mūsų kryptimi (Sagada) transportas juda tik iš ryto ir per pietus, todėl pasilikome Banaue dar vienai nakčiai. Užtai lėtai (ir bepyškindami, kas kam įdomu) prasiėjome pagrindiniu keliu iki pagrindinio Banaue apžvalgos taško.
 

Kalnų regione beveik visi namai pastatyti iš pagrindinių medžiagų - pilkos skardos ir medžio (stiklas jau prabanga).

Šitas jau nebepajudės ir ant stogo sukrautų lauktuvių (be baimės) neišveš...

Esant Banaue namai atrodo nedideli, tačiau kiek atitolus pasimato tikrasis jų aukštis..

Ramus poilsis džipnyje.

Tradiciniais genties apdarais apsidengusios senyvos moteriškės (ir vyriškiai) laukia užsieniečių, jų fotoaparatų ir aukų. Pakeliui jų matėme kokią dešimtį.

Medinės skulptūrėlės irgi laukia aukų (už fotografavimuisi pasiskolintą galvos papuošalą).

Pakeliui į terasų apžvalgos tašką stebėjome bundantį gyvenimą, kas prie motociklų ar automobilių krapštėsi, kas vaikus dabojo, kas šiaip laiką leido... Tiesa, pats apžvalgos taškas nepasirodė ypatingas (o gal apšvietimas ne iš tos pusės buvo), todėl net nefotografavau. Užtai įdomus buvo gyvenimas aplink.

Ši moteriškė irgi viltingai laukia užsieniečių... Tiesa, jų daugiau matėme Batad kaimelyje (kur turėtų būti ramiau), tačiau turbūt pelnytai.

Vietiniai sako, kad jų mėgstamas "betelnut" kramtalas - labai sveikas dantims, bet žmonių šypsenos liudija ką kitą :)

Lietuviškas.

Moteriškė iš medžio drožia masyvų angelą.

Suvenyrų parduotuvėlė :)

Skardinis kaimelis.

Leidžiantis į terasas mus užmatė netoliese buvęs darbininkas, bandydamas įtikinti, kad mums reikia gido, nes galime nerasti kelio atgal į Banaue tarp klaidžių takelių. Tokių istorijų jau girdėjome daug, bet suprantame - norisi daug lengvesnio ir geriau apmokamo darbo... Deja, laiko turėjome daug ir norėjome privatumo, todėl jis šiaip ne taip nuleido rankas.

Grįždami terasomis, nematėme nė vieno užsieniečio (bet praeina jų čia visgi nemažai), o kaimo vaikai buvo labai drovūs. Ir juos visada labai pradžiugina parodyta jų nuotrauka :)